Difficulties in emotion regulation and risky driving among Lithuanian drivers

Background: Risky driving is a common cause of traffic accidents and injuries. However, there is no clear evidence of how difficulties in emotion regulation contribute to risky driving behavior, particularly in small post-Soviet countries. The present study aimed to investigate the relationship between difficulties in emotion regulation and self-reported risky driving behavior in a sample of Lithuanian drivers. Methods: A total of 246 nonprofessional Lithuanian drivers participated in a cross-sectional survey. Difficulties in emotion regulation were assessed using the Difficulties in Emotion Regulation Scale (DERS; Gratz and Roemer 2004), and risky driving behavior was assessed using the Manchester Driver Behaviour Questionnaire (DBQ; Lajunen et al. 2004). Results: Males scored higher than females in aggressive violations and ordinary violations. Females scored higher for the nonacceptance of emotional responses, whereas males had more difficulties with emotional awareness than females. More difficulties in emotion regulation were positively correlated with driving errors, lapses, aggressive violations, and ordinary violations for both males and females. Structural equation modeling showed that difficulties in emotion regulation explained aggressive and ordinary violations more clearly than lapses and errors. When controlling for interactions among the distinct regulation difficulties, difficulties with impulse control and difficulties engaging in goal-directed behavior predicted risky driving. Furthermore, nonacceptance of emotional responses and limited access to emotion regulation strategies were related to less violations and more driving errors. Conclusion: Emotion regulation difficulties were associated with the self-reported risky driving behaviors of Lithuanian drivers. This provides useful hints for improving driver training programs in order to prevent traffic injuries

Skirtingų grupių vairuotojų savižina vertinamo rizikingo vairavimo ir asmenybės bruožų sąsajos

Researchers agree that risky driving is one of the most important contributors to traffic accidents, and it is influenced by personality traits. While past research has revealed contradictory findings as to the value of personality in different driving contexts, the prediction of self-reported risky driving using personality traits is complicated. The lack of consistent findings might be due to the underestimation of the drivers’ sample, type, or driving context. The present study aimed to analyse the relationships between Big Five personality traits and self-reported risky driving in four different samples of drivers. The volunteer participants of the study were 143 novice drivers (with the driving experience no longer than one year, 67 males and 76 females); 231 young drivers (130 males, 104 females); 239 experienced drivers (134 males, 149 females); 165 professional drivers (males). They completed the Driver Behavior Questionnaire (DBQ, Parker et al., 1995) that assessed two self-reported risky driving factors (driving errors and intentional violations) and the Big Five Inventory (BFI, Benet-Martinez and John, 1998) that measured the drivers’ extraversion, conscientiousness, neuroticism, agreeableness, and openness to experience. Also, data about age, gender, driving experience and exposure were gathered. The results indicated that young drivers were most prone to risky driving (both errors and violations), whereas professional drivers might be described by the safest self-reported driving style. The structural equation modeling revealed different relations between personality traits and risky driving taking into account a driver’s gender and group (novice, young, experienced, or professional). It was found that in all tested drivers’ samples personality traits might be the proximal predictors of driving errors or distal predictors of driving errors with the mediation of intentional violations. More frequent self-reported intentional violations significantly predicted more frequent driving errors (β ranged from 0.18 to 0.53). The results of the study revealed no significant associations between personality traits and risky driving among novice drivers. SEM revealed a consistent predictive power of extraversion (β ranged from 0.16 to 0.37) and conscientiousness (β ranged from 0.17 to 0.31) for different drivers’ risky driving. These traits predicted self-reported risky driving of young male drivers, experienced drivers, and professional drivers. The predictive power of neuroticism, agreeableness, and openness was inconsistent in different samples. The higher neuroticism of young drivers (β = 0.22; 0.28) and experienced female drivers (β = 0.27) predicted more frequent self-reported driving errors but did not predict the risky driving of experienced male drivers and professional drivers. Higher openness predicted less frequent violations among young male drivers (β = –0.18), but more frequent errors in professional drivers (β = 0.16). Higher agreeableness predicted significantly less frequent self-reported violations of young male drivers (β = –0.32) and less frequent errors of professional drivers (β = –0.29). The findings suggest that personality traits might be useful predictors of risky driving, but the driving context and multiple aspects of a driver’s personality simultaneously should be taken into account.Mokslininkai sutinka, kad rizikingas vairavimas yra vienas svarbiausių veiksnių, nulemiančių avaringumą keliuose, o asmenybės bruožai gali padėti tokį vairavimą numatyti. Vis dėlto asmenybės bruožų svarba rizikingam skirtingų grupių vairuotojų vairavimui yra nevienoda. Šio tyrimo tikslas – nustatyti penkių didžiųjų asmenybės bruožų ir savižina vertinamo rizikingo vairavimo sąsajas skirtingose vairuotojų grupėse. Tyrime dalyvavo 143 pradedantys vairuoti asmenys, 231 jaunas vairuotojas, 239 patyrę vairuotojai ir 165 profesionalūs vairuotojai. Visi jie pildė Vairuotojų elgesio klausimyną bei Penkių didžiųjų asmenybės bruožų klausimyną. Pradedančių vairuoti asmenų grupėje sąsajų tarp asmenybės bruožų ir rizikingo vairavimo nenustatyta. Ekstraversijos ir sąmoningumo bruožų svarba beveik nepriklauso nuo vairuotojų imties, jie paaiškina jaunų vairuotojų vyrų, patyrusių vairuotojų ir profesionalių vairuotojų subjektyviai vertinamą rizikingą vairavimą. Neurotiškumo, sutariamumo bei atvirumo patirčiai bruožų ir polinkio rizikingai vairuoti sąsajos skiriasi jaunų, patyrusių bei profesionalių vairuotojų grupėse. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog subjektyviai vertinamo polinkio rizikingai vairuoti ir asmenybės bruožų sąsajoms svarbios sociodemografinės vairuotojo charakteristikos, nurodančios, kad skirtingų grupių vairuotojai rizikingai vairuoja dėl skirtingų priežasčių

Cyber security fear appeals:unexpectedly complicated

Cyber security researchers are starting to experiment with fear appeals, with a wide variety of designs and reported efficaciousness. This makes it hard to derive recommendations for designing and deploying these interventions. We thus reviewed the wider fear appeal literature to arrive at a set of guidelines to assist cyber security researchers. Our review revealed a degree of dissent about whether or not fear appeals are indeed helpful and advisable. Our review also revealed a wide range of fear appeal experimental designs, in both cyber and other domains, which confirms the need for some standardized guidelines to inform practice in this respect. We propose a protocol for carrying out fear appeal experiments, and we review a sample of cyber security fear appeal studies, via this lens, to provide a snapshot of the current state of play. We hope the proposed experimental protocol will prove helpful to those who wish to engage in future cyber security fear appeal research

Correlations among self-report, static image, and video-based hazard perception assessments: the validity of a new Lithuanian hazard prediction test

Scholars suggest that improving hazard perception (HP) skills among different road users can lead to safer driving. To this end, a small number of countries have developed a national hazard perception test for their licensing procedures. The purpose of the current research is to develop and validate a new video-based hazard prediction test for the Lithuanian driving context. Eighty-eight drivers participated in the study. Initially, 25 naturalistic clips were included and edited into a hazard prediction test following the “what happens next?” paradigm. The overall score of the test was higher for experienced drivers when compared with novices. On further inspection the overall group difference was driven by 12 clips. The Lithuanian Hazard Perception test HPT-LIT featuring static images (Tūskė et al., 2019) and Hazard Perception Questionnaire developed by White et al. (2011) were used to validate the new test. This new version of the test (12 clips, LHP12) showed acceptable psychometric properties. Drivers with less driving experience demonstrated poorer hazard prediction skills than experienced drivers. The results revealed a negative correlation between hazard prediction scores on LHP12 and crash involvement in the novice driver group, as well as a positive correlation between prediction scores and self-reported hazard prediction skills. It was concluded that the new Lithuanian hazard test shows potential for future research

Fear, anger and pity: comparison of stigmatizing emotions in US and Lithuanian mental health professionals

Paprastai iš psichikos sveikatos priežiūros specialistų tikimasi, teigiamesnio požiūrio į psichikos liga sergančius asmenis, o didėjant profesinėms žinioms apie psichikos ligas bei kaupaintis darbo patirčiai tarsi natūraliai turėtų mažėti ir šiomis ligomis sergančiųjų baimė, gailestis bei pyktis jiems. Šiuo tyrimu siekiama palyginti stigmatizuojančių emocijų dinamiką priklausomai nuo psichologijos ir socialinio darbo studentų bei specialistų profesinės patirties Lietuvoje bei JAV. Metodika. Tyrime dalyvavo 828 būsimi bei 295 jau dirbantys psichikos sveikatos priežiūros specialistai. 632 tiriamieji buvo psichologai (77,7 % lietuvių; 74,5 % studentų), 491 socialinis darbuotojas (73,9 % lietuvių; 72,7 % studentų). Siekiant įvertinti stigmatizuojančių emocijų dinamiką priklausomai nuo tiriamųjų profesinės patirties studentai buvo suskirstyti į tris grupes (1-2 kurso bakalaurai, 3-4 kurso bakalaurai bei magistrantai), o profesionalai – į dvi grupes (trumpesnę ir ilgesnę darbo patirtį turintys). Remiantis moksline literatūra specialiai šiam tyrimui buvo sudarytas 13 klausimų klausimynas stigmatizuojančių emocijų (baimės, gailesčio, pykčio) stiprumui įvertinti. Rezultatai. Tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvoje tiek psichikos sveikatos priežiūros sistemoje dirbantys psichologai bei socialiniai darbuotojai, tiek šių sričių studentai pasižymi stipriau išreikštomis stigmatizuojančiomis emocijomis lyginant su JAV tiriamaisiais. Nustatytas tik vienas reikšmingas stigmatizuojančios baimės skirtumas priklausomai nuo tiriamųjų turimos profesinės patirties: daugiau darbo patirties turintys socialiniai darbuotojai lietuviai išsakė mažiau baimės lyginant su mažiau profesinės patirties turinčiais kolegomis bei 1-2 kurso studentais. Kitų baimės, pykčio bei gailesčio skirtumų priklausomai nuo JAV ar lietuvių tiriamųjų patirties nenustatyta. Išvados ir diskusija.[...]Lietuvos Sveikatos mokslų universitetasPsichologijos katedraVytauto Didžiojo universiteta

Burnout and stigma of seeking help in Lithuanian mental health care professionals

Burnout among mental health care professionals is a serious public health concern in different European countries. This calls for the efforts to explore the unique antecedents of burnout like help seeking stigma. The main purpose of this study is to investigate the correlation between help seeking stigma and burnout in four groups of mental health care professionals (psychiatrists, psychologists, social workers, and mental health nurses). 231 mental health care professionals completed self-reported questionnaires that consisted of Maslach Burnout Inventory – General Survey (MBI-GS, Schaufeli et al., 1996) and Self-Stigma of Seeking Help (SSOSH) scale (Vogel, Wade, & Haake, 2006). The results revealed no gender differences in burnout and help seeking stigma. Emotional exhaustion was dominating in all groups of professionals, while lack of professional efficacy was the lowest component of burnout. Mental health nurses had the most negative attitudes towards seeking for psychological help when compared to psychologist, psychiatrists and social workers. Self-stigma of seeking help correlated significantly with higher psychologists’ and nurses’ levels of burnout. In conclusion, mental help seeking stigma is positively related to burnout among mental health care professionals, but gender and occupational group might be important for this relation

Beliefs, emotions and intentions: how interact attitudes towards mental illness of future mental health specialists?

Psichikos sveikatos priežiūros specialistai turėtų būti pavyzdys visuomenei, kaip reikia bendrauti su psichikos liga sergančiais asmenimis, mažinti stigmatizaciją ir atskirtį ar jaustis psichikos ligomis sergančių asmenų atžvilgiu. Visgi mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad psichikos sveikatos priežiūros specialistų požiūris į sergančiuosius dažnai yra nepalankus ir stigmatizuojantis. Stigmatizuojančias nuostatas dėl psichikos ligos galima apibūdinti per tris komponentus: kognityvinį (apima įvairius įsitikinimus apie asmenis, sergančius psichikos liga), emocinį (apima tokias stigmatizuojančias emocijas, kaip pyktis, gailestis ir baimė) bei elgesio (apima asmens poreikį atsiriboti nuo sergančiųjų psichikos liga). Tačiau dar nėra nustatyta, kaip šie trys komponentai siejasi tarpusavyje. Šiuo tyrimu siekiama įvertinti kognityvinių, emocinių ir elgesio nuostatų dėl psichikos liga sergančiųjų, sąsajas psichologiją ir socialinį darbą studijuojančių asmenų imtyje. Metodika. Tyrime dalyvavo 713 psichologijos (58,6 %) ir socialinio darbo (41,4 %) bakalauro bei magistro studijų programose studijuojantys studentai. Vidutinis tiriamųjų amžius – 23,38 metai. Buvo įvertinti tokie stigmatizuojančių nuostatų komponentai kaip įsitikinimai apie psichikos ligas, stigmatizuojančių emocijų stiprumas ir poreikis atsiriboti nuo psichikos liga sergančių asmenų. Šiems komponentams įvertinti naudojamos: Atsiribojimo nuo psichikos liga sergančių asmenų skalė, Stigmatizuojančių emocijų skalė bei Įsitikinimų dėl psichikos ligos skalė. Šios skalės sukurtos specialiai šiam tyrimui remiantis moksline literatūra ir stigmos sampratomis bei elementais, arba naudojant jau egzistuojančias skales. Rezultatai. Tyrimo rezultatai rodo, kad tik du stigmatizuojančių nuostatų komponentai, emocinis ir elgesio, siejasi tarpusavyje.[...]Lietuvos Sveikatos mokslų universitetasPsichologijos katedraSocialinių mokslų fakultetasVytauto Didžiojo universiteta

Comparison of attitudes towards mentally ill in Lithuanian and US psychology and social work professionals and students

Problema. Tyrimų, kuriuose būtų lyginami požiūrio į psichikos ligas skirtumai įvairiose kultūrose nėra daug, visgi pavienės studijos rodo, jog kultūra yra susijusi į įvairių stigmatizuojančių nuostatų paplitimu. Lietuva užsienio šalių kontekste išsiskiria ypatingai neigiamu požiūriu į psichikos liga sergančius asmenis. Mažai žinoma, kiek kultūrinės N/ nuostatos veikia psichikos sveikatos priežiūros specialistų nuostatas. Šiuo tyrimu buvo siekiama palyginti Lietuvos ir JAV psichikos sveikatos priežiūros specialistų (psichologų, socialinių darbuotojų, konsultantų) ir šias specialybes studijuojančių studentų požiūrį į psichikos liga sergančius asmenis. Metodika. Tyrime dalyvavo 391 sveikatos priežiūros specialistai (234 LT ir 96 JAV) ir 947 studentai (712 LT, 295 JAV). Tyrimo dalyviai atsakė į tyrimo klausimus, apimančius skirtingus psichikos ligos stigmos aspektus: socialinį atsiribojimą, bendraujant su sergančiaisiais kylančias emocijas, kognityvinius įsitikinimus apie ligos kontrolę, pastovumą ir priežastis, požiūrį į sergančiųjų socialinę integraciją bei gėdą pačiam kreiptis psichologinės pagalbos. Rezultatai. Tyrimo rezultatai parodė, kad lietuviai, tiek specialistai, tiek studentai, pasižymėjo stipriau stigmatizuojančiomis nuostatomis: didesniu poreikiu atsiriboti nuo psichikos liga sergančių asmenų, stipresnėmis emocinėmis reakcijomis, mažesniu pritarimu sergančiųjų integracijai į bendruomenę bei polinkiu atsakomybę už ligą priskirti pačiam sergančiajam. Psichikos sveikatos specialistams lietuviams buvo būdingas silpnesnis tikėjimas asmens galimybe savo ligą kontroliuoti. Tačiau JAV studentams buvo būdinga didesnė stigma patiems kreiptis pagalbos. Išvados. Lietuvos socialinio darbo ir psichologijos specialistams bei studentams yra labiau būdingas stigmatizuojantis požiūris į psichikos liga sergančius [...]Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Medicinos akademija. Neuromokslų institutasPsichologijos katedraVytauto Didžiojo universiteta

Attitudes of psychology and social work students towards people with mental illness

Tikslas – išanalizuoti psichologijos ir socialinio darbo programų studentų nuostatų dėl psichikos liga sergančių asmenų ypatumus. Metodika. Tyrime dalyvavo 207 psichologijos (68,6 proc.) ir socialinio darbo (31,4 proc.) bakalauro bei magistro studijų programas studijuojantys studentai. Vidutinis tiriamųjų amžius – 22,3 metų. Remiantis moksline literatūra specialiai šiam tyrimui buvo sudaryti keli skirtingi psichikos ligos stigmą tiriantys instrumentai bei taikytos jau egzistuojančios skalės. Vertintos tokios psichikos ligos stigmos apraiškos, kaip atsiribojimas nuo psichikos liga sergančių asmenų, stigmatizuojan- čių emocijų (baimės, gailesčio, pykčio) stiprumas, įsitikinimai dėl psichikos ligų, nuostatos dėl psichikos liga sergančiųjų integracijos į bendruomenę ir pagalbos siekimo stigma. Taip pat vertintas tiriamųjų siekis sudaryti teigiamą įspūdį apie save. Rezultatai. Tyrimo rezultatai parodė, kad vyresnių kursų studentai labiau pritaria psichikos liga sergančių asmenų integracijai į bendruomenę. Taip pat stebima tendencija, jog vyresni studentai labiau pritaria nuostatai, kad psichikos liga yra pastovi, ir patiria mažiau baimės susidurdami su psichikos liga sergančiais asmenimis. Stipresnis psichologijos ir socialinio darbo programų studentų siekis atsiriboti nuo kontaktų su psichikos ligomis sergančiais asmenimis buvo susijęs su stipresniu baimės, gailesčio ar pykčio išgyvenimu bei labiau išreikštomis šių asmenų integraciją į bendruomenę ribojančiomis nuostatomis. Taip pat nustatyta, jog studentai, turintys kreipimosi į psichikos sveikatos specialistus patirties, pasižymi mažesniu atsiribojimu ir mažiau išreikšta pagalbos siekimo stigma. [...]The aim of this study was to analyze attitudes of psychology and social work students towards people with mental illness. Methods. 207 psychology (68.6 %) and social work (31.4 %) students (mean age 22.3) from bachelors and masters programs (from first to sixth year of the studies) participated in the study. Students answered several questionnaires addressing different forms of stigma related to mental illness. Measures of social distance, stigmatizing emotions, causal attribution, community attitudes and stigma of mental health seeking, as well as, social desirability were employed. Results. Statistical analysis revealed that master program students more strongly support integration of people with mental illness into communities. Statistical tendency was observed for decreased fear of people with mental illness but increased belief that mental illnesses are stable and longstanding. Stronger fear was related to higher social distance and more negative community attitudes toward mental illness. Students, who had been used mental health services by themselves, reported lower social distance and had less expressed stigma of help seeking. The tendency for a relationship between working with people with mental illness and lower social distance, as well as, more positive community attitudes was also observed. [...]Psichologijos katedraVytauto Didžiojo universiteta

Social distance from mental illness among counseling, social work, and psychology students and helping professionals

This study was funded by a grant (No. MIP-001/2015) from the Research Council of LithuaniaNegative stereotypes of people with mental illness may lead to stigma of those with mental illness, impacting their self-confidence and willingness to seek mental health treatment. Few studies have looked at the health professional’s role and the impact they may have on the stigmatization process of people with mental illness. The purpose of this article was to better understand the concept of social distance among individuals in the helping professions of counseling, social work, and psychology. A total of 305 students and 95 professionals from counseling, social work and psychology participated in this study. Results revealed that counseling, social work, and psychology students, and helping professionals do not differ in their need for social distance from people with mental illness. Helping professionals reported significantly more social distance from people with mental health problems in close personal relationships, compared to their social relationships. In conclusion, there were no significant differences in social distance observed as a function of professional experiencePsichologijos katedraVytauto Didžiojo universiteta